Saulės energija Lietuvoje: kodėl verta investuoti?
Saulės energijos populiarumas Lietuvoje auga neįtikėtinu greičiu. Nors dažnas skeptikas vis dar abejoja, ar mūsų klimato juostoje pakanka saulės, statistika kalba pati už save – vidutiniškai Lietuvoje per metus sulaukiame apie 1700-1900 saulėtų valandų. Tai visiškai pakankamas skaičius, kad saulės elektrinė taptų finansiškai patrauklia investicija.
Antžeminės saulės elektrinės tapo ypač populiarios tarp žemės sklypų savininkų, kurie nori išnaudoti turimą plotą ir gauti stabilias pajamas. Skirtingai nuo ant stogo montuojamų sistemų, antžeminės elektrinės leidžia optimaliai parinkti modulių orientaciją, kampą ir išdėstymą, todėl dažnai pasiekia didesnį efektyvumą.
Tačiau prieš nerkant į saulės energetikos vandenis, būtina susipažinti su visais teisiniais, techniniais ir praktiniais aspektais. Šiame straipsnyje aptarsime visą kelią nuo idėjos iki veikiančios antžeminės saulės elektrinės.
Teisinė bazė: ką būtina žinoti prieš pradedant?
Lietuvoje saulės elektrinių įrengimą reglamentuoja keletas pagrindinių teisės aktų. Svarbiausi jų – Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas, Elektros energetikos įstatymas ir Teritorijų planavimo įstatymas.
Pirmas žingsnis – išsiaiškinti, ar jūsų žemės sklype apskritai galima įrengti saulės elektrinę. Pagal dabartinį reglamentavimą, antžemines saulės elektrines galima statyti:
– Žemės ūkio paskirties sklypuose (su tam tikrais apribojimais)
– Pramoninės paskirties sklypuose
– Komercinės paskirties sklypuose
– Kitos paskirties sklypuose, jei tai neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentams
Svarbu atkreipti dėmesį, kad nuo 2022 metų įsigaliojo pakeitimai, ribojantys saulės elektrinių statybą aukšto našumo žemės ūkio naudmenose (kurių našumo balas viršija 42). Taip pat draudžiama statyti elektrines saugomose teritorijose, nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose, rezervatuose.
Prieš pradedant projektą, būtina gauti žemės sklypo planą ir išsiaiškinti, ar nėra kitų apribojimų – pavyzdžiui, ar per sklypą neina požeminės komunikacijos, aukštos įtampos linijos, ar nėra nustatytų servitutų.
Leidimų gavimo maratonas: nuo ko pradėti?
Leidimų gavimo procesas dažnai tampa didžiausiu galvos skausmu būsimiems saulės elektrinių savininkams. Štai pagrindiniai žingsniai, kurių reikės imtis:
1. Išankstinės prijungimo sąlygos. Pirmiausia reikia kreiptis į ESO (arba „Litgrid”, jei planuojama didesnė nei 500 kW elektrinė) ir gauti išankstines prijungimo sąlygas. Šiame etape sužinosite, ar jūsų pasirinktoje vietoje techniškai įmanoma prijungti elektrinę, kokios galios elektrinę galite statyti ir kokios būtų preliminarios prijungimo išlaidos.
2. Projektavimo sąlygų gavimas. Kreipkitės į savivaldybę dėl specialiųjų architektūros reikalavimų ir projektavimo sąlygų. Šis žingsnis būtinas elektrinėms, kurių galia viršija 30 kW.
3. Techninio projekto parengimas. Pasitelkite profesionalius projektuotojus, kurie parengs techninį projektą pagal gautus reikalavimus. Projektas turi atitikti visus statybos techninius reglamentus ir kitus teisės aktus.
4. Statybą leidžiančio dokumento gavimas. Jei elektrinės galia viršija 30 kW, reikės gauti statybos leidimą. Mažesnės galios elektrinėms dažnai užtenka pateikti pranešimą apie statybos pradžią.
5. Elektrinės prijungimo prie tinklo sutartis. Gavę statybą leidžiantį dokumentą, pasirašykite elektrinės prijungimo prie tinklo sutartį su ESO arba „Litgrid”.
Verta paminėti, kad nuo 2023 metų įsigaliojo nauji reikalavimai – norint statyti didesnę nei 500 kW elektrinę, reikia dalyvauti aukcionuose dėl skatinimo kvotos gavimo. Mažesnėms elektrinėms taikoma fiksuoto tarifo sistema.
Techniniai reikalavimai ir standartai: ko tikisi institucijos?
Antžeminės saulės elektrinės turi atitikti griežtus techninius standartus, kurie užtikrina jų saugumą ir efektyvumą:
– Saulės moduliai turi turėti CE ženklinimą ir atitikti EN 61730, EN 61215 standartus
– Inverteriai turi atitikti EN 62109 standartą ir turėti apsaugą nuo salos efekto
– Konstrukcijos turi būti suprojektuotos atlaikyti Lietuvos klimato sąlygas (vėjo apkrovas, sniego svorį)
– Elektrinė turi turėti žaibosaugos sistemą pagal EN 62305 standartą
– Elektros instaliacija turi atitikti Elektros įrenginių įrengimo taisykles
Papildomai, jei elektrinės galia viršija 30 kW, reikalinga įrengti automatinę gaisro gesinimo sistemą arba užtikrinti kitas priešgaisrinės saugos priemones pagal galiojančius reikalavimus.
ESO taip pat kelia specifinius reikalavimus elektrinės prijungimui prie tinklo. Elektrinėms, kurių galia viršija 100 kW, dažnai reikalaujama įrengti nuotolinės kontrolės ir valdymo sistemas, kurios leistų tinklo operatoriui stebėti elektrinės darbą ir, jei reikia, ją atjungti.
Montavimo ypatumai: praktiniai aspektai
Antžeminių saulės elektrinių montavimas turi savo specifiką, į kurią būtina atsižvelgti dar projektavimo etape:
Pamatų tipai. Lietuvoje populiariausi trys pamatų tipai:
– Įkalami metaliniai poliai (greičiausias ir pigiausias būdas, tačiau netinka visiems gruntams)
– Gręžtiniai pamatai (tinka įvairiems gruntams, bet yra brangesni)
– Betoniniai blokai (naudojami, kai negalima atlikti žemės darbų arba kai konstrukcija turi būti laikina)
Modulių orientacija. Optimali orientacija Lietuvoje – pietūs su 5-10° nuokrypiu į pietvakarius. Optimalus modulių posvyrio kampas – 30-35°. Vis dėlto, dažnai renkamasi mažesnis kampas (15-25°), kad būtų galima sumontuoti daugiau modulių tame pačiame plote.
Atstumai tarp eilių. Būtina užtikrinti pakankamą atstumą tarp modulių eilių, kad būtų išvengta šešėliavimo. Lietuvos platumoje rekomenduojamas minimalus atstumas tarp eilių yra 2,5-3 metrai (priklauso nuo modulių aukščio ir posvyrio kampo).
Apsauga nuo vagysčių. Kadangi antžeminės elektrinės dažnai įrengiamos atokiose vietose, būtina numatyti apsaugos priemones:
– Teritorijos aptvėrimas (bent 2 m aukščio tvora)
– Vaizdo stebėjimo sistemos
– Judesio davikliai
– Modulių žymėjimas (specialūs žymenys, padedantys identifikuoti pavogtus modulius)
Priežiūros prieiga. Projektuojant būtina numatyti patogias prieigas priežiūros darbams – tarp eilių turi būti pakankamai vietos technikai pravažiuoti, o inverteriai ir kita įranga turi būti lengvai pasiekiami.
Finansiniai aspektai: kiek kainuoja ir kada atsipirks?
Antžeminės saulės elektrinės įrengimo kaštai 2023-2024 metais Lietuvoje svyruoja nuo 700 iki 1000 eurų už 1 kW įrengtosios galios. Taigi, 100 kW elektrinė kainuotų apie 70 000 – 100 000 eurų.
Pagrindiniai kaštų komponentai:
– Saulės moduliai (apie 40% biudžeto)
– Inverteriai (apie 15% biudžeto)
– Montavimo konstrukcijos (apie 15% biudžeto)
– Elektros instaliacija (apie 10% biudžeto)
– Projektavimas ir leidimai (apie 5% biudžeto)
– Prijungimas prie tinklo (5-15% biudžeto, priklausomai nuo vietos)
Atsipirkimo laikas priklauso nuo kelių veiksnių:
– Pasirinkto verslo modelio (pardavimas į tinklą, nuosavas vartojimas)
– Elektros kainos rinkoje
– Gautos skatinimo schemos (jei dalyvaujama aukcionuose)
– Elektrinės efektyvumo ir metinio gamybos kiekio
Vidutiniškai antžeminė saulės elektrinė Lietuvoje atsipirks per 5-8 metus. Po to ji generuos pelną dar bent 20-25 metus, nes daugumos šiuolaikinių modulių garantinis laikotarpis siekia 25-30 metų.
Dažniausios klaidos ir kaip jų išvengti
Per daugelį metų saulės energetikos srityje išryškėjo keletas tipinių klaidų, kurių dažnai daro naujokai:
Netinkamas vietos parinkimas. Dažnai žmonės perka žemės sklypą neįsitikinę, ar jame galima įrengti elektrinę. Prieš įsigyjant sklypą, būtina patikrinti:
– Ar yra galimybė prisijungti prie elektros tinklo
– Ar nėra teritorijų planavimo apribojimų
– Ar žemės paskirtis leidžia statyti saulės elektrinę
Neteisingas galios įvertinimas. Dažnai norima įrengti kuo didesnės galios elektrinę, neįvertinant tinklo pralaidumo galimybių. Dėl to gali tekti mokėti didžiules sumas už tinklo rekonstrukciją.
Pigios įrangos pasirinkimas. Taupymas įrangos kokybės sąskaita visada atsiliepia ateityje. Geriau rinktis patikimų gamintojų produkciją su ilgesnėmis garantijomis.
Neatsižvelgimas į priežiūros kaštus. Daug kas pamiršta, kad elektrinei reikės nuolatinės priežiūros – modulių valymo, teritorijos tvarkymo, techninės priežiūros. Šiuos kaštus būtina įtraukti į verslo planą.
Dokumentacijos netvarka. Būtina kruopščiai saugoti visą su elektrine susijusią dokumentaciją – garantinius dokumentus, techninius pasus, projektą, leidimus. Tai padės išvengti problemų ateityje, ypač jei norėsite elektrines parduoti.
Saulės kelias: žvilgsnis į ateitį
Antžeminių saulės elektrinių įrengimas Lietuvoje – tai ne tik biurokratinis iššūkis, bet ir puiki galimybė prisidėti prie žaliosios energetikos plėtros bei užsitikrinti stabilias pajamas ilgam laikotarpiui. Nors procesas gali pasirodyti sudėtingas, tinkamai pasiruošus ir pasitelkus profesionalią pagalbą, galima išvengti daugelio paspęstų spąstų.
Ateityje tikėtina, kad reikalavimai antžeminėms elektrinėms tik griežtės, ypač aplinkosaugos srityje. Jau dabar matome tendenciją, kad naujos elektrinės turi būti projektuojamos taip, kad po jomis būtų galima vykdyti žemės ūkio veiklą (vadinamosios agrovoltinės sistemos) arba išsaugoti biologinę įvairovę.
Taip pat verta atkreipti dėmesį į naujas technologijas – dvipusius modulius, kurie sugeria saulės šviesą iš abiejų pusių, sekimo sistemas, kurios seka saulės judėjimą, ir išmaniąsias energijos valdymo sistemas. Šios inovacijos gali dar labiau padidinti jūsų elektrinės efektyvumą ir pelningumą.
Galiausiai, nepamirškite, kad saulės elektrinė – tai ilgalaikė investicija, kuri tarnaus jums ir jūsų vaikams. Todėl verta skirti pakankamai laiko ir resursų, kad ji būtų įrengta kokybiškai ir atitiktų visus reikalavimus. Juk saulė – tai energijos šaltinis, kuris niekada nesibaigia, o tik laukia, kada mes išmoksime efektyviai ją panaudoti.
