Lietuvoje vis dažniau kalbama apie saulės elektrinių parkų plėtrą, tačiau viena iš didžiausių kliūčių – tinkamų teritorijų trūkumas. Ūkininkai nenori atiduoti derlingų laukų, o miestų teritorijos per brangios. Tačiau egzistuoja puikus sprendimas, kuris gali tapti tikra aukso kasykla – nederlingų žemių panaudojimas saulės elektrinėms.
Šis verslo modelis jau sėkmingai veikia daugelyje Europos šalių, o Lietuvoje tik pradeda formuotis. Nederlingos žemės, kurios anksčiau buvo laikomos našta, dabar gali tapti pajamų šaltiniu ir prisidėti prie šalies energetinio nepriklausomumo.
Kas laikoma nederlingomis žemėmis ir kodėl jos idealios
Nederlingomis žemėmis laikomi plotai, kurie dėl įvairių priežasčių netinka žemės ūkio veiklai. Tai gali būti:
- Buvusių karjerų teritorijos
- Užteršti pramonės objektų plotai
- Per daug smėlėti ar akmenėti laukai
- Pelkėtos vietovės
- Erozijos paveiktos teritorijos
- Buvusių sąvartynų plotai
Tokių žemių Lietuvoje yra nemažai – pagal Žemės ūkio ministerijos duomenis, apie 15% šalies teritorijos sudaro žemės ūkiui netinkamos žemės. Daugelis šių plotų tiesiog „miega” ir negeneruoja jokių pajamų savininkams.
Saulės elektrinėms tokios teritorijos yra idealios dėl kelių priežasčių. Pirma, žemės kaina žymiai mažesnė nei derlingų plotų. Antra, nėra konkurencijos su maisto gamyba. Trečia, dažnai tokios teritorijos yra gerai prieinamos transporto infrastruktūrai, nes anksčiau buvo naudojamos pramonės tikslams.
Investicijų galimybės ir ekonominis pagrįstumas
Saulės elektrinių parko įrengimas ant nederlingų žemių gali būti ypač pelningas verslas. Pagrindinės investicijos susideda iš žemės įsigijimo ar nuomos, saulės modulių, inverterių, konstrukcijų ir prijungimo prie elektros tinklų.
Nederlingų žemių kaina svyruoja nuo 500 iki 3000 eurų už hektarą, priklausomai nuo lokacijos ir žemės būklės. Palyginkite su derlingų žemių kaina, kuri gali siekti 8000-15000 eurų už hektarą. Šis skirtumas iš karto padaro projektą ekonomiškai patrauklesnį.
Viename hektare galima įrengti apie 1-1,5 MW galios saulės elektrinę. Tokio dydžio elektrinė per metus gali pagaminti 1000-1300 MWh elektros energijos. Esant dabartinėms elektros supirkimo kainoms, metinės pajamos gali siekti 80-120 tūkst. eurų.
Atsipirkimo laikas paprastai svyruoja nuo 7 iki 12 metų, priklausomai nuo projekto dydžio ir finansavimo sąlygų. Saulės modulių garantija siekia 25 metus, todėl po atsipirkimo periodo likusį laiką elektrinė generuoja grynąjį pelną.
Techniniai sprendimai ir iššūkiai
Nederlingose žemėse saulės elektrinių įrengimas turi savo specifiką. Pirmiausia reikia atlikti išsamų geologinį tyrimą, kad įvertinti grunto stabilumą ir vandens lygį. Kai kuriose teritorijose gali prireikti papildomų žemės stiprinimo darbų.
Buvusiose pramonės teritorijose dažnai reikia atlikti grunto valymo darbus. Nors tai padidina pradinius kaštus, tačiau tokių teritorijų savininkai dažnai sutinka jas išnuomoti labai palankiomis sąlygomis, nes elektrinės projektas padeda išspręsti aplinkosaugos problemas.
Smėlėtose ar akmenėtose žemėse reikia specialių tvirtinimo sprendimų. Vietoj įprastų sraigtinių pamatu gali prireikti betono blokų ar specialių ankerių. Tai šiek tiek padidina kaštus, bet techniškai yra visiškai įmanoma.
Svarbus aspektas – elektros tinklų prieinamumas. Nederlingos žemės dažnai yra toliau nuo elektros linijų, todėl gali prireikti papildomų investicijų į tinklo plėtrą. Tačiau ESO (Energijos skirstymo operatorius) turi specialias programas, skatinančias atsinaujinančių energijos šaltinių plėtrą.
Teisiniai aspektai ir leidimai
Saulės elektrinių parkų plėtra nederlingose žemėse susiduria su tam tikrais teisiniais iššūkiais. Pirmiausia reikia įsitikinti, kad žemės tikslinė paskirtis leidžia tokią veiklą. Dažnai reikia keisti žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į pramonės ar energetikos.
Aplinkos poveikio vertinimas (APV) yra privalomas projektams, viršijantiems tam tikrą galią. Nederlingų žemių atveju šis procesas gali būti net paprastesnis nei derlingose žemėse, nes mažesnis poveikis gamtai ir žemės ūkiui.
Svarbu gauti visus reikalingus leidimus:
- Statybos leidimą
- Elektros tinklų prijungimo sutartį
- Aplinkosaugos leidimus
- Žemės naudojimo teisę
Patariama iš anksto konsultuotis su savivaldybės specialistais ir ESO atstovais. Daugelis savivaldybių aktyviai palaiko tokius projektus, nes jie didina teritorijos pridėtinę vertę ir mokesčių bazę.
Finansavimo galimybės ir paramos programos
Saulės elektrinių projektams nederlingose žemėse galima gauti finansavimą iš įvairių šaltinių. ES struktūriniai fondai aktyviai remia atsinaujinančių energijos šaltinių plėtrą, ypač projektuose, kurie prisideda prie teritorijų revitalizacijos.
Lietuvos bankai vis aktyviau skolina „žaliesiems” projektams. Kai kurie bankai siūlo specialias paskolų programas saulės elektrinėms su palankesnėmis palūkanų normomis. Paprastai galima gauti finansavimą iki 80% projekto vertės.
Investiciniai fondai ir privatūs investuotojai taip pat rodo didelį susidomėjimą tokiais projektais. Daugelis jų ieško stabilių, ilgalaikių investicijų su nuspėjamomis pajamomis.
Valstybė taip pat teikia paramą per įvairias programas. Pavyzdžiui, galima gauti kompensacijas už elektros tinklo plėtrą ar mokesčių lengvatas. Svarbu sekti aktualią informaciją apie paramos galimybes, nes jos nuolat keičiasi.
Aplinkosaugos nauda ir socialinis poveikis
Saulės elektrinių parkų įrengimas nederlingose žemėse neša didelę aplinkosaugos naudą. Pirma, tokios elektrinės gamina švarią energiją, prisidėdamos prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų mažinimo.
Antra, nederlingų žemių panaudojimas elektrinėms padeda atkurti degradavusias teritorijas. Elektrinių eksploatacijos metu žemė pailsi, atsikuria jos natūralus derlingumas. Po 25-30 metų, kai elektrinė bus demonstruojama, žemė gali vėl tapti tinkama žemės ūkiui.
Buvusių pramonės objektų teritorijose saulės elektrinės padeda išspręsti aplinkos taršos problemas. Elektrinių eksploatacijos metu vyksta nuolatinis teritorijos monitoringas, o pajamos iš elektros pardavimo gali būti panaudotos tolesniam teritorijos valymui.
Socialinis poveikis taip pat teigiamas. Tokie projektai kuria darbo vietas statybų ir eksploatacijos metu. Nors elektrinės eksploatacijai reikia nedaug darbuotojų, tačiau atsiranda poreikis techninės priežiūros, apsaugos ir administravimo specialistams.
Ateities perspektyvos ir technologijų plėtra
Saulės elektrinių technologijos sparčiai tobulėja, o tai daro nederlingų žemių projektus dar patrauklesnius. Naujos kartos saulės moduliai yra efektyvesni ir pigesni, o jų tarnavimo laikas ilgėja.
Hibridinės sistemos, jungiančios saulės elektrines su energijos kaupimo sprendimais, ateityje gali dar labiau padidinti projektų pelningumą. Baterijos technologijos sparčiai pinga, o jų efektyvumas auga.
Agrovoltaikos sprendimai, leidžiantys derinti saulės elektrinių eksploataciją su žemės ūkio veikla, gali būti pritaikyti ir nederlingose žemėse. Pavyzdžiui, po saulės moduliais galima auginti šešėlį mėgstančius augalus ar ganyklose laikyti gyvulius.
Vandenilio gamybos technologijos plėtra ateityje gali suteikti papildomų galimybių. Nederlingose žemėse įrengtos saulės elektrinės galėtų gaminti vandenilį, kuris taptų dar vienu pajamų šaltiniu.
Praktiniai patarimai būsimiems investuotojams
Jei svarstote investuoti į saulės elektrinių parką nederlingose žemėse, štai keletas praktinių patarimų, kurie padės išvengti klaidų ir maksimaliai išnaudoti galimybes.
Pradėkite nuo kruopštaus teritorijos tyrimo. Įvertinkite ne tik žemės kainą, bet ir papildomus kaštus – grunto stiprinimo, valymo, infrastruktūros plėtros. Konsultuokitės su geologais ir aplinkos specialistais.
Ankstyvojoje stadijoje susisiekite su ESO ir išsiaiškinkite elektros tinklo prijungimo galimybes bei kaštus. Kartais atrodo patrauklus sklypas gali reikalauti labai brangių tinklo plėtros darbų.
Formuokite komandą iš patyrusiųjų specialistų – inžinierių, teisininkų, finansų ekspertų. Nederlingų žemių projektai turi savo specifiką, kurią geriausiai žino praktikoje dirbantys specialistai.
Nepamirškite bendruomenės. Nors nederlingų žemių projektai paprastai susiduria su mažesniu vietos gyventojų pasipriešinimu, vis tiek verta iš anksto informuoti ir įtraukti bendruomenę į projektą.
Nederlingų žemių panaudojimas saulės elektrinėms – tai ne tik verslo galimybė, bet ir indėlis į švaresnę ateitį. Tokie projektai rodo, kad ekonominis pelnas ir aplinkos apsaugos tikslai gali eiti kartu. Lietuvoje šis sektorius dar tik formuojasi, todėl ankstyvi investuotojai gali pasinaudoti geriausiais pasiūlymais ir tapti rinkos lyderiais. Svarbiausia – kruopščiai pasiruošti, surinkti patikimą komandą ir drąsiai žengti į atsinaujinančių energijos šaltinių ateitį.
