Kodėl žemės ūkio sektorius traukia saulės energiją
Žemės ūkio sektorius šiandien susiduria su dvigubu iššūkiu – augančiomis energijos sąnaudomis ir poreikiu prisidėti prie klimato kaitos mažinimo. Saulės elektrinės ant ūkio pastatų tapo ne tik ekologišku sprendimu, bet ir ekonomiškai patraukliu investiciniu projektu, ypač atsižvelgiant į valstybės teikiamas subsidijas ir mokestines lengvatas.
Ūkininkai vis dažniau supranta, kad jų pastatų stogai – klėtys, tvartai, sandėliai – yra puiki vieta saulės kolektorių įrengimui. Dideli, dažniausiai pietų pusėn orientuoti stogai suteikia idealias sąlygas maksimaliam saulės energijos generavimui. Be to, ūkio veikloje dažnai reikia daug elektros energijos – nuo grūdų džiovinimo iki šaldymo įrenginių eksploatavimo.
Statistikos duomenys rodo, kad vidutinis ūkio valdas gali sutaupyti iki 70% elektros sąskaitų, įsirengęs tinkamo dydžio saulės elektrinę. O kai pridedame valstybės paramą, investicijos atsiperkamumas sutrumpėja iki 4-6 metų.
Subsidijų panorama žemės ūkiui
Lietuvoje veikia kelios subsidijų schemos, skirtos skatinti atsinaujinančios energijos plėtrą žemės ūkyje. Žemės ūkio ir kaimo plėtros programa numato iki 40% investicijų kompensavimą už saulės elektrinių įrengimą ant ūkio pastatų.
Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos administruoja paramą pagal priemonę „Investicijos į materialųjį turtą”. Čia galima gauti finansavimą ne tik elektrinės įrengimui, bet ir susijusiai infrastruktūrai – inverterių sistemoms, apsaugos įrenginiams, net stogo stiprinimo darbams, jei to reikia.
Svarbu žinoti, kad paramos dydis priklauso nuo ūkio dydžio ir regiono. Mažieji ūkiai (iki 50 ha) gali pretenduoti į didesnę paramą – iki 50% investicijų sumos. Kalnuotose vietovėse ar kitose nevykusiose teritorijose paramos procentas gali būti dar didesnis.
Paraiškas galima teikti elektroniniu būdu per NMA sistemą. Svarbu, kad projektas būtų parengtas profesionaliai – su detaliu techniniu sprendimu, ekonominiu pagrindimu ir poveikio aplinkai vertinimu.
Mokestinės lengvatos: kas keičiasi ir kaip pasinaudoti
Mokestinė sistema taip pat skatina investicijas į saulės energetiką. Nuo 2023 metų fiziniai asmenys, įrengę saulės elektrines iki 30 kW galios, visiškai atleidžiami nuo pajamų mokesčio už parduotą elektros energiją tinklui.
Juridiniai asmenys gali taikyti pagreitintą nusidėvėjimą saulės elektrinės įrangai. Vietoj standartinių 10-15 metų, įrangą galima nudėvėti per 3-5 metus, kas žymiai sumažina mokesčių naštą investicijos pradžioje.
PVM lengvatos taip pat vaidina svarbų vaidmenį. Saulės elektrinių įranga apmokestinama 9% PVM tarifu, o ne standartiniu 21%. Tai reiškia tiesioginį kainos sumažėjimą pirkimo metu.
Ūkininkai, turintys ūkio veiklos pažymą, gali pasinaudoti ir žemės ūkiui skirtomis mokestinėmis lengvatomis. Pavyzdžiui, jei elektrinė naudojama ūkio reikmėms, galima taikyti žemės ūkio PVM schemą, kuri leidžia kompensuoti dalį sumokėto PVM.
Praktiniai žingsniai subsidijų gavimui
Subsidijų gavimo procesas reikalauja kruopštaus pasiruošimo. Pirmiausia reikia atlikti techninį ūkio pastatų įvertinimą. Ne visi stogai tinka saulės elektrinių montavimui – svarbu patikrinti stogo būklę, laikančiąsias konstrukcijas, orientaciją ir šešėliavimą.
Rekomenduoju pradėti nuo profesionalaus energetinio audito. Jis parodys, kiek energijos suvartoja ūkis, kokie yra didžiausi energijos vartotojai ir kokio dydžio elektrinė būtų optimali. Šis dokumentas bus būtinas teikiant paraišką paramai gauti.
Toliau reikia parengti detalų projektą. Čia svarbu bendradarbiauti su patikimais rangovais, turinčiais patirties žemės ūkio objektuose. Jie padės parinkti tinkamą įrangą, apskaičiuoti tikslų projektą ir parengti visus reikiamus dokumentus.
Leidimų gavimas – dar vienas svarbus etapas. Elektrinėms iki 30 kW dažniausiai užtenka pranešimo savivaldybei, bet didesnės galios projektams gali reikėti statybos leidimo. Taip pat būtina suderinti elektrinės prijungimą su elektros tiekėju.
Skaičiuojame ekonominę naudą
Investicijos į saulės elektrinę ant ūkio pastato ekonominis vertinimas turi atsižvelgti į visus veiksnius. Pradinės investicijos 30 kW elektrinei svyruoja nuo 25 000 iki 35 000 eurų, priklausomai nuo stogo sudėtingumo ir pasirinktos įrangos.
Su 40% subsidija investicija sumažėja iki 15 000-21 000 eurų. Mokestinės lengvatos dar labiau pagerina ekonomiką – PVM lengvata sutaupo apie 3 000 eurų, o pagreitintas nusidėvėjimas per pirmuosius metus gali sumažinti pelno mokestį 2 000-4 000 eurų.
Metinis elektros energijos sutaupymas vidutiniam ūkiui siekia 3 000-5 000 eurų. Jei elektrinė pagamina daugiau energijos nei suvartoja ūkis, perteklių galima parduoti į tinklą. Supirkimo kaina nėra labai aukšta (apie 5-7 ct/kWh), bet tai papildomas pajamų šaltinis.
Svarbu atsižvelgti ir į energijos kainų augimo prognozes. Ekspertai prognozuoja, kad elektros kainos ateityje augs 3-5% per metus, todėl sutaupymai didės proporcingai.
Technologiniai sprendimai ir inovacijos
Šiuolaikinės saulės elektrinės žemės ūkyje – tai ne tik fotovoltiniai moduliai ant stogo. Hibridinės sistemos su energijos kaupikliais leidžia maksimaliai efektyviai naudoti pagamintą energiją. Ypač tai aktualu ūkiams, kuriuose energijos poreikis pasiskirsto netolygiai per parą.
Pažangūs inverteriai su stebėsenos sistemomis leidžia realiu laiku sekti elektrinės veiklą, optimizuoti energijos vartojimą ir greitai aptikti gedimus. Kai kurie modeliai net gali automatiškai valdyti ūkio įrenginius – įjungti vandens siurblius saulėtomis dienomis ar valdyti grūdų džiovinimo procesus.
Agrovoltaikos sprendimai – tai ateities technologija, kuri jau šiandien taikoma pažangiuose ūkiuose. Specialūs saulės moduliai montuojami virš pasėlių taip, kad ir energiją gamintų, ir augalams šešėlį suteiktų. Tyrimai rodo, kad kai kurie augalai tokiomis sąlygomis net geriau auga.
Svarbu paminėti ir išmaniuosius energijos valdymo sprendimus. Jie leidžia automatiškai perjungti energijos srautus – kai saulė šviečia, naudoti saulės energiją, o debesuotomis dienomis perjungti į tinklą ar kaupiklius.
Kada investicija atsipirks ir ko tikėtis ateityje
Realus saulės elektrinės atsipirkimo laikas žemės ūkyje, atsižvelgiant į visas subsidijas ir mokestines lengvatas, vidutiniškai siekia 5-7 metus. Tai puikus rezultatas, atsižvelgiant į tai, kad elektrinės tarnavimo laikas – 25-30 metų.
Pirmaisiais metais po įrengimo ūkininkas pajus didžiausius pokyčius – elektros sąskaitos sumažės 60-80%, o vasaros mėnesiais dažnai net gaunami pinigai už perteklinės energijos pardavimą. Žiemą, kai saulės mažiau, sutaupymai bus mažesni, bet vis tiek taupūs.
Ateities perspektyvos atrodo dar patrauklesnės. Europos Sąjunga planuoja dar labiau griežtinti klimato tikslus, o tai reiškia, kad parama atsinaujinančiai energetikai išliks arba net didės. Be to, technologijų tobulėjimas ir gamybos mastų augimas nuolat mažina saulės elektrinių kainas.
Elektromobilių plėtra ateityje suteiks papildomų galimybių. Ūkininkas galės ne tik aprūpinti savo ūkį elektra, bet ir įkrauti elektrinius traktorius ar kitus ūkio mechanizmus. Tai dar labiau padidins investicijos ekonominę naudą ir sumažins priklausomybę nuo iškastinio kuro.
Svarbu nepamiršti ir aplinkosauginės naudos – 30 kW saulės elektrinė per metus sutaupo apie 15 tonų CO2 išmetimų. Tai ne tik prisideda prie klimato kaitos mažinimo, bet ir formuoja teigiamą ūkio įvaizdį, kas ateityje gali būti svarbu gaunant sertifikatus ar prekinius ženklus.
